Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose

Eagles in the forest, Nr. LIFE09 NAT/LT/000235

Iš Latvijos kilęs mažasis erelis rėksnys įsikūrė Lietuvoje

Dirbant gamtoje, bet kuri, atrodytų, eilinė diena gali virsti išskirtine, suteikti naujų duomenų apie saugomų rūšių biologiją. Tai patvirtina 2012 metų vasaros patirtis įgyvendinant projektą „Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose“.


Praėjusių metų liepos mėnesį projekto komanda vykdė įprastą veiklą – tikrino ankstesniais metais rastų mažųjų erelių rėksnių lizdaviečių būklę, ieškojo naujų lizdų. Saulis Skuja 2012 metų liepos 11 dieną tikrino mažųjų erelių rėksnių lizdavietes vienoje iš 13 projekto teritorijų – Biržų girios biosferos poligone. Tai buvo ne tik eilinių darbų, bet ir neįtikėtinos sėkmės diena. Tik dabar išaiškėjo visos su ja susijusios detalės. Tą dieną patyręs specialistas 18 000 hektarų ploto girioje atėjo į reikiamą vietą ir rado naują erelių lizdą. Dar įdomesnis radinys buvo po lizdu. Vešlių žolių priedangoje tyrėjas pastebėjo miško plėšrūnų neišdraskyto mažojo erelio rėksnio liekanas: skeletą, plunksnas ir aliuminio žiedą su įrašu LATVIA RIGA E3987.
Skeletas buvo nusiųstas kolegoms ornitologams į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, o informacija apie žieduotą paukštį – į Lietuvos paukščių žiedavimo centrą. Atlikęs kaulų matavimus, muziejaus paukščių skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis patvirtino, kad tai tikrai mažojo erelio rėksnio, greičiausiai patelės skeletas. Vis dėlto įdomiausią informaciją pranešė Latvijos paukščių žiedavimo centras. Paaiškėjo, kad tai – Latvijoje, Auces rajone, netoli Bēnes miestelio 1991 metų liepos 25 dieną lizde žieduotas dar neskraidantis mažojo erelio rėksnio jauniklis. Atstumas nuo gimtojo lizdo Latvijoje iki veisimosi ir žuvimo vietos Lietuvoje – 116 km. Laiko tarpas nuo žiedavimo iki radimo dienos – 20 metų, 11 mėnesių, 16 dienų. Įvertinus rastų plunksnų būklę, galima teigti, kad erelis nugaišo 2012 metais, išgyvenęs per 20 metų. Šio paukščio gyvenimo trukmė nedaug atsilieka nuo mažojo erelio rėksnio ilgaamžiškumo rekordo. Literatūroje nurodoma, kad žiedavimo duomenimis patvirtinta ilgiausia šios rūšies paukščių gyvenimo trukmė laisvėje – 26 metai.
Per visą sistemingo paukščių žiedavimo Lietuvoje istoriją, kuri prasidėjo 1929 metais, tai pirmas kartas, kai Lietuvoje aptiktas Latvijoje žieduotas mažasis erelis rėksnys. Taip pat tai pirmas užfiksuotas atvejis, kai Lietuvoje įsikuria iš kitos šalies kilęs mažasis erelis rėksnys. Dešimt metų mažuosius erelius rėksnius žiedavusiam ornitologui iš Latvijos Aivarsui Petriņšui tai pirmas pranešimas apie jo žieduoto erelio likimą.
Šios istorijos galėjo ir nebūti, nes sklypas su mažojo erelio rėksnio lizdaviete pagal Biržų miškų urėdijos miškininkų planus turėjo būti nukirstas plynai dar 2011-2012 metų žiemą. Jei ne laimingas atsitiktinumas, būtų sunaikinta ne tik miškininkų nepastebėta saugomos paukščių rūšies lizdavietė, bet ir unikalus faktas apie mažojo erelio rėksnio biologiją. Kiekviena klaida gali būti lemtinga, bet jų galima išvengti, jei miškininkai bus laiku informuoti apie lizdus. Dabar šis lizdas saugomas ir pagal kirtimų taisykles miškas apie jį nebus kertamas 100 metrų atstumu. Nauja mažųjų erelių rėksnių pora 2012 metais jame sėkmingai užaugino jauniklį.

Kontaktai

Viešoji įstaiga „Gamtosaugos
projektų vystymo fondas“
Savanorių pr. 173, LT-03150 Vilnius

Mob.: 8 686 14030
Tel. (8 5) 236 1600
Faksas (8 5) 236 1601
El. p: gpv.fondas@litagra.lt,
info@eagles.lt